Naujienų archyvas
2008 | 12 | 15 Išgyventi krizę Lietuvos įmonėms padės ES Struktūrinių fondų parama

Įsibėgėjantis ekonomikos sunkmetis nėra priežastis stabdyti investicijas, nes kol projektai bus įgyvendinami, krizė baigsis, įsitikinę įmonių vadovai, pasakojantys apie naujos farmacijos įmonės, greitojo maisto fabriko statybas ar bioskaidžios pakuotės gamybą. Verslo paramos agentūra patvirtina – ES skirtos paramos kol kas nė viena įmonė neatsisakė.

Iš 2007–2013 m. ES paramos pagal priemonę „Lyderis LT“ septynioms dešimtims naujų įmonių statybos ir esamų modernizavimo projektų skirta 255 mln. Lt.

„Turime sklypą, baigiame rengti techninius dokumentus ir pavasarį pradėsime statybas“, – tikina Mindaugas Ragaišis, UAB „BS Factory“, Panevėžyje statančios intraveninių tirpalų gamyklą, projekto vadovas.

Pradiniame etape į projektą bus investuota per 30 mln. Lt. Gamykla iškils per 12–14 mėnesių ir bus itin moderni – apie tai galima spręsti vien iš p. Ragaišio pastabos, kad po paskutinės Vokietijoje vykusios medicinos parodos projekte dar buvo atlikti kai kurie patobulinimai. Ne tik patys tirpalai, bet ir jų pakuotė atitiks aukščiausius reikalavimus.

„Be to, mūsų gaminys bus naudingas ligoniams ir ligonių kasoms, nes pasiūlysime ne tik aukštesnės kokybės, bet ir pigesnį produktą“, – pabrėžia projekto vadovas.

„Trejus metus tobuliname šį projektą ir manome, kad išanalizavome visas aplinkybes, viską įvertinome ir bijoti neturime dėl ko“,– teigia p. Ragaišis ir užsimena, kad projektas pirmuoju etapu nesibaigs.

Nuo statybų prie puodų

Apie 30 mln. Lt – tiek į greitojo maisto cecho fabriką ir naują įrangą ketina investuoti Marijampolės UAB „Mariresta“, iki šiol užsiimdavusi statybomis.

Naujajame fabrike numatyta gaminti sumuštinius, antruosius patiekalus, salotas, taip pat naujovę šalyje – sriubas. Maistą žadama ruošti iš ingredientų, turinčių kuo mažiau riebalų, naudojant daugiau daržovių ir mažiau druskos.

„Planuojame statytis naują pastatą, bet manau, tam samdysime kitą įmonę – patys tikrai nesiimsime“,– juokiasi Povilas Pečiulis, UAB „Mariresta“ direktorius. Bet priduria, kad sprendimas, ar pasistačiusi greitojo maisto fabriką atsisakys statybų, dar nepriimtas.

„Mariresta“ priklauso vienai didžiausių Baltijos šalyse šaldytų duonos ir pyrago gaminių UAB „Mantinga“ įmonių grupei. Klemencas Agentas, „Mantingos“ savininkas, yra kalbėjęs, jog mintis apie greitojo maisto fabriko statybą kilo jau prieš keletą metų, pastebėjus, kad jų produkcija užsienyje naudojama sumuštiniams, kitiems produktams gaminti.

„Statybų pradžios datos dar nedrįstame skelbti. Projektui įgyvendinti reikės skolintis pinigų, ir dabar tariamės su banku. Fabriką turėtume pastatyti per 11 mėnesių“,– aiškina p. Pečiulis.

Jis tikina, kad plėtra šiuo projektu nesibaigs – spaudoje jau buvo pasirodžiusi informacija apie „Mantingos“ ketinimus ateityje statyti konditerijos fabriką.

Gyvenimui po krizės

„Ši diena investicijoms nepalanki, bet ES skirtą paramą galėsime įsisavinti per trejus metus, o iki to laiko krizė baigsis. Juk negali gyventi vien galvodamas apie tai, kaip šiandien blogai. Ateityje bus gerai, o iki to laiko reikia spėti atsinaujinti“,– įsitikinęs Aleksas Varna, UAB „Panoden“ direktorius.

Panevėžio „Panoden“ į ekologiškos pakuotės gamybą investuoja beveik 9 mln. Lt. Šiuo metu pagrindinė Lietuvos ir Danijos kapitalo įmonės veikla – plastikinių pakuočių gamyba.

Ponas Varna tikisi, kad anksčiau ar vėliau didėjantys mokesčiai gamintojus ir prekybininkus privers naudoti vien bioskaidžią pakuotę. Kol Lietuvoje tokių gamintojų nedaug, pakuotės gamintojai turi suskubti įšokti į traukinį.

„Ekologijos klausimai vis tiek anksčiau ar vėliau mus įspraus į kampą“,– neabejoja p. Varna.

Įdiegusi naujausias technologijas įmonė planuoja rinkai pateikti naujų produktų: pakuočių su aktyviu paviršiumi, bioskaidžių pakuočių ir popierinių maišelių, skirtų aprangos ir tekstilės įmonėms.

UAB „Panoden“, įgyvendinusi projektą, būtų vienintelė pakuočių su aktyviu paviršiumi, ilgiau išlaikančių maisto produktų kokybę, gamintoja Lietuvoje.

"Morena" stabtelėjo

Tiesa, tarp 70 įmonių, kurioms nuspręsta skirti ES paramą, yra ir tokių, kurių planus ekonomikos nuosmukis sujaukė. Apdailos medžiagomis, santechnika ir vonios baldais prekiaujanti AB „Morena“, norėjusi iš prekybininkės tapti gamybininke, ES paramai teiktą paraišką tikina atsiimanti. Paraiškoje įmonės vadovai buvo nurodę, kad statybų sąstingis mažina pelningumą, todėl „Moreną“ norima perorientuoti, kad ji taptų vienintele įmone Lietuvoje, gaminančia iš dirbtinio akmens „corian“ įliejamas plautuves, sudėtingas interjero ir dizaino detales.

„Galbūt ateityje“,– visiškai projekto nelaidoja Gediminas Pauža, „Morenos“ vadovas.

Saulius Jakštas, Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius, tvirtina, kad dar nė viena įmonė, kuriai pagal priemonę "Lyderis LT" buvo skirti ES pinigai, oficialiai paramos neatsisakė.

"Tačiau yra įmonių, prašančių laiko pagalvoti. Daugelis išgyvena psichologinį spaudimą – baiminasi kalbų apie artėjantį sunkmetį ir nori atidėti sutarčių pasirašymą. Yra ir prašančiųjų, pavyzdžiui, pusmečiui, nukelti projekto įgyvendinimo pradžią. Bet yra ir tokių, kurie tvirtina, jog krizės dar nepajuto",– pasakoja p. Jakštas.


Šaltinis: Dienraštis „Verslo žinios“
 

 

                          
   
 
 

                                           



© EVPA 2006 - 2007. Visos teisės saugomos.

Sprendimas:

Internetinių puslapių kūrimas