Naujienų archyvas
2008 | 12 | 29 Smulkieji ūkininkai turi galimybių pasinaudoti ES parama

Lietuvoje dar visai neseniai konkurencingi buvo laikomi tik stambūs ūkiai. Jiems per pastaruosius 18 metų teko daugiausia struktūrinių fondų, tokių kaip SAPARD, BPD paramos. Iš smukiųjų paramą gavo tik apie 1000 šeimų, o ūkių šalyje registruota kur kas daugiau – apie 90 tūkst. Tačiau, kaip teigė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius gruodžio 18 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje apie kaimo plėtros programos galimybes ūkininkaujant ir realizuojant produkciją smulkiame ūkyje, mažas ūkis šalyje turi savo nišą ir lygiai taip pat gali būti konkurencingas bei nešantis pelną.

„Ūkininkas, turėdamas 10-20 karvių, gali lygiai taip pat išgyventi ir konkuruoti kaip ir turintis 50-100 gyvulių, – teigė ministras Kazys Starkevičius. –  Bet ar mes skatinome tokiu keliu eiti ūkininką? Neskatinome, juk pastaruoju metu orientavomės tik į stambų ūkį“. Pasak ministro, svarbu ūkininkams sudaryti atitinkamas sąlygas realizuoti savo ūkiuose išaugintą ir pagamintą produkciją – ypač turgeliuose, kurie yra populiarūs visame pasaulyje. „Kokybišką produkciją galima pagaminti ir smulkiame ūkyje, aplenkiant didžiuosius prekybos tinklus, kuriuose realizuojama apie 90 proc. ūkininkų produkcijos. Europos Sąjungoje šis rodiklis mažesnis – apie 70 proc.“, – pabrėžė ministras bei atkreipė dėmesį, kad konkurencija su šiais tinklais, turinčiais monopolį, yra labai svarbi.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės programoje numatyta parama smulkiųjų ūkininkų produkcijos realizavimui, o pastaruoju metu ruošiamas priemonių įgyvendinimo planas.

Būtina skatinti smulkiuosius ūkininkus plėtoti savo veiklą, sudaryti palankias galimybes kurti nedidelius maisto produktų gamybos cechus ūkiuose, prekiauti savo gamybos produktais mažose parduotuvėlėse, steigti naujus turgelius, kuriuose būtų prekiaujama tik lietuviškais maisto produktais, įrengti tinkamas prekybos vietas dabar Lietuvoje gyvuojančiuose turguose, kurių yra per šimtą, tačiau juose vyrauja perpardavinėtojai įvežtomis importinėmis prekėmis,– tokią nuomonę išdėstė ministras K. Starkevičius.

„Kaime turi būti gera gyventi, o gera bus tuomet, kai į kaimą žiūrėsime kaip į visumą, į gyvenimo būdą, į vietą, kur labai gera niša smulkiam bei vidutiniam verslui, gamybai, pardavimui, cechų atsiradimui prie ūkių, mažų parduotuvėlių įsikūrimui, turgelių atsiradimui, – teigė ministras. – Ilgą laiką kaime nematėme viduriniojo sluoksnio. Tad remdami smulkųjį verslą, mes skatinsime tikrų šeimos ūkių atsiradimą, tradicijų kūrimą“.

Ūkininkai iš Prancūzijos seminaro dalyviams pristatė smulkių ūkininkų ir vartotojų solidarumo grupių modelį, asociacijos „Viva Sol“ steigėjas Valdas Kavaliauskas, „Tatulos“ programos direktorius Almantas Gutkauskas dalijosi savo patirtimi skatinant smulkųjį ūkininkavimą. Seminaro dalyviai akcentavo, kad vartotojas jau yra išugdytas, o didžiausią dėmesį reikia sutelkti tiesioginei gamintojo–vartotojo grandinei, aplenkiant perdirbėją, bei būtinų prekybai sąlygų sudarymui.

Parama smulkiajam verslui Kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje (KPP) numatyta priemonių, pagal kurias paramos gali kreiptis ir smulkieji ūkininkai. KPP I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ investicinės priemonės ,,Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pagrindinė nuostata – remti smulkias žemės ūkio valdas, teikiant finansinę paramą ūkio subjektams, siekiantiems ekonominio gyvybingumo, didesnio našumo ir pajamų.

Dauguma šalies žemės ūkio valdų yra smulkios, matuojant jas europinio dydžio vienetais (EDV). Iš 252 950 žemės ūkio valdų, buvusių 2005 m. pabaigoje (tuo metu atliktas šis tyrimas), 200 513 valdų buvo natūrinės (iki 2 EDV), kurios užėmė 36,4 proc. žemės ūkio naudmenų (ŽŪN). 37 240 pusiau natūrinių žemės ūkio valdų (2–3,99 EDV) užėmė 17,8 proc. ŽŪN ir sudarė 14,7 proc. visų valdų. Šiuose ūkiuose vyrauja mišri gamyba, o pagrindinės pajamos gaunamos iš pieno bei mėsos produktų pardavimo, tačiau daugiausia produkcijos gaminama savo pačių reikmėms ir tik nedidelė jos dalis parduodama. Kadangi jų gamybos mastai maži, tokios žemės ūkio valdos yra ekonomiškai negyvybingos – jų pajamų nepakanka ūkininkavimo veiklai gerinti. Didėjant rinkos reikalavimams, smulki valda, plėtojanti mažai našią žemės ūkio veiklą, tampa nekonkurencinga. Be finansinės paramos daugumai smulkių šalies valdų sunku siekti našesnio ūkininkavimo, todėl tikimasi, kad parama pusiau natūrinėms žemės ūkio valdoms padės joms ekonomiškai sutvirtėti ir padidinti savo konkurencingumą.

Lietuvoje pagal pusiau natūrinės valdos dydį remiamos valdos, patenkančios į 2-3,99 EDV intervalą. Per 7 metų programinį laikotarpį turėtų būti paremta apie 3650 pusiau natūrinių valdų, siekiant, kad pusiau natūrinių valdų valdytojai sustiprintų savo valdas, pamažu taptų prekinių valdų valdytojais ir ateityje gebėtų konkuruoti su rinkos poreikius atitinkančios produkcijos gamintojais.

2008 m. pagal šią priemonę surinkta 617 paraiškų. Per visą 2007-2013 metų programinį laikotarpį šiai priemonei iš viso skirta 103 mln. Lt lėšų.

Smulkieji ūkininkai gali kreiptis paramos ir pagal kitas KPP I krypties priemones, tokias kaip „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.  Taip pat smulkieji ūkininkai, įkūrę žemės ūkio produktų perdirbimo kooperatyvą, gali paramos kreiptis pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ .

Jauniesiems ūkininkams, kurie kurs specializuotus daržininkystės, uogininkystės, gėlininkystė ir vaistažolių ūkius, prašant paramos pakanka nuosavybės teise valdyti 4 ha žemės, kuriantiems specializuotus sodininkystės ūkius – 8 ha. Paramos dydis projektui priklauso nuo valdomo ŽŪN ploto – už 1 ha ŽŪN skiriama 1 tūkst. eurų, o kuriant specializuotą daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės, gėlininkystės, sodininkystės ūkį – 2 tūkst. eurų. Tačiau maksimali paramos suma vienam ūkiui negali viršyti 40 tūkst. eurų.

ES teikiama parama sudaro puikias sąlygas modernizuoti smulkiųjų žemės ūkio produktų gamintojų ūkius, diegiant naujas technologijas, įrangą ir inovacinius metodus žemės ūkio produktų gamyboje ir stiprina šių ūkių konkurencingumą, - to siekiantys smulkieji ūkininkai gali kreiptis paramos pagal vieną populiariausių KPP priemonių ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Per visą 7-erių metų laikotarpį numatyta paremti 5 595 ūkius (maksimali paramos suma vienam projektui – 200 tūkst. eurų).

Smulkiesiems ūkininkams numatytos galimybės pasinaudoti parama ir pagal  KPP 3 krypties  „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones:  „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“,  „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „ Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Šiose priemonėse numatyta skirti paramą verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimui (apšvietimas, privažiavimas, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema ir kt. su projekto įgyvendinimu susijusios infrastruktūros kūrimo ar gerinimo darbų išlaidos). Tai ypač aktualu, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ūkininkams realizuoti savo ūkiuose išaugintą ir pagamintą produkciją turgeliuose, kuriems keliami aukšti reikalavimai. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui pagal šias priemones – iki 690 560 Lt. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinant ją Leader metodu pagal patvirtintas vietas plėtros strategijas, taip pat yra galimybė gauti paramą mažos prekyvietės, turgelio įrengimui, jeigu tokia investicija būtų numatyta minėtoje strategijoje. Tokiu atveju paramos galėtų kreiptis kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės ir jų įmonės, kiti kaimo vietovėje įsteigti arba joje veikiantys juridiniai asmenys.  Parama teikiama tik kaimo vietovėse ir miestuose, kuriuose gyventojų skaičius neviršija 6000, išskyrus savivaldybių centrus.

Platesnę informaciją apie galimybes smulkiesiems ūkininkams gauti paramą pagal šias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones galite rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

 

                          
   
 
 

                                           



© EVPA 2006 - 2007. Visos teisės saugomos.

Sprendimas:

Internetinių puslapių kūrimas