Naujienų archyvas
2009 | 04 | 09 Pasėlių draudimas skatinamas, bet neprivalomas

Balandžio 7 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Pasėlių draudimo koordinavimo tarybos (Taryba) posėdyje išrinktas naujas tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas, pristatyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) įgyvendinimo taisyklių pakeitimai dėl privalomojo draudimo. Posėdyje taip pat analizuotos Hidrometeorologijos tarnybos galimybės, nustatant žemės ūkio sektoriui gamtos reiškinių padarytą žalą bei informuojant žemdirbius apie numatomus nepalankius reiškinius, aptarta elektroninio laukų įbraižymo raida.

Pasėlių draudimas žemdirbiams turi būti naudingas

Taryba, sudaryta lygiomis dalimis iš žemdirbių, valstybės ir draudikų atstovų, pasikeitus Žemės ūkio ministerijos vadovybei, rinkosi pirmą kartą. Naujuoju tarybos pirmininku išrinktas ministras Kazys Starkevičius, pirmininko pavaduotoju – viceministras Aušrys Macijauskas.

Siekiant efektyvesnės Tarybos veiklos ir greitesnio reagavimo į kylančias problemas, nutarta sudaryti nuolat veikiančią trijų žmonių darbo grupę, kuri analizuotų padėtį ir teiktų Tarybai pasiūlymus visais aktualiais klausimais. Savo atstovus į darbo grupę per šią savaitę turi pasiūlyti Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai ir draudimo bendrovė.

Ministras iš esmės palankiai vertindamas vienerių metų draudimo bendrovės veiklą Lietuvoje, atkreipė dėmesį, kad norint populiarinti pasėlių draudimą šiuo ekonominio sunkmečio laikotarpiu labai svarbu pasiūlyti žemdirbiams kur kas lankstesnį ir su mažesnėmis įmokomis paslaugų paketą. Žemdirbiams patrauklesnė draudimo paslauga taptų, jei būtų galima skaidyti rizikas ir drausti ne visus pasėlius. „Šiandien siaučia finansinės audros, o kai žalingą jų poveikį dar sustiprina ir gamtos stichijos, tai pasėlius apsidraudusieji žemdirbiai turėtų atgauti prarastas lėšas. Žemdirbiams ši paslauga bus patraukli tik tuomet, kai jie pajus realią draudimosi naudą“, – sakė žemės ūkio ministras.

K.Starkevičius patikino, kad nežiūrint finansinių sunkumų, valstybė pasirengusi prisidėti prie pasėlių draudimo ir apsidraudusiems žemdirbiams kompensuoti iki 50 proc. įmokų.

Pasėlių draudimas mažajai paramai neprivalomas

Tarybos nariai supažindinti su ministerijos vadovybės sprendimu, priimtu atsižvelgus į žemdirbių savivaldos organizacijų siūlymus ir siekiant supaprastinti reikalavimus ES investicinei paramai gauti, netaikyti privalomo pasėlių draudimo reikalavimo pareiškėjams, siekiantiems paramos pagal KPP 2007–2013 m. investicines priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt. Akcentuota, kad šie pareiškėjai apdrausti augalų pasėlius gali savo noru. Galutinis sprendimas dar nepriimtas dėl privalomo pasėlių draudimo tiems pareiškėjams kurie siekia stambios investicinės paramos pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonę. Šiuo klausimu Taryboje diskutuota gana išsamiai.

Tarybos pirmininko pavaduotojas Aušrys Macijauskas atkreipė dėmesį, kad pradėjus darbą naujajai ministerijos vadovybei, Europos Sąjungos paramos panaudojimas įgavo visiškai kitą kryptį – labai padidėjo jos sklaida, itin populiari tapo vadinamoji „mažoji‘ parama iki 150 tūkst. Lt. Manoma, kad per metus laiko apie 80 proc. visos ES paramos sudarys vadinamieji „mažieji“ projektai, tad taisyklių pakeitimas, atsisakius privalomo draudimo pareiškėjų naudai, yra labai svarbus ir reikšmingas. Tuo tarpu pretenduojančių į stambias paramos sumas liks mažuma, tad valstybės interesams atstovaujantis A.Macijauskas skatino pagalvoti, iš kieno kišenės jiems būtų kompensuojami dėl gamtos reiškinių patirti nuostoliai. Viceministras kvietė plačiau vertinti pasėlių draudimo naudą, nesutelkiant dėmesio tik į vienos ES paramos siekiančių ūkio subjektų grupės interesą.

Diskusijose apsispręsta, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu Taryba priims gavusi naujai sukurtos darbo grupės argumentuotus pasiūlymus.

Atkurti agrometeorologiniai stebėjimai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) prie Aplinkos ministerijos direktorė Vida Augulienė informavo Tarybą, kad šalyje atkurta agrometeorologinių stebėjimų sistema. Kiekvienoje savivaldybėje įrengtos ir sukomplektuotos agrometeorologinės stotelės yra sujungtos į vieningą tinklą, o tai leidžia tiksliai fiksuoti stichinių gamtos reiškinių reiškimosi ribas, prognozuoti augalų ligų plitimo teritorijas, informuoti žemdirbius apie galimus nepalankius klimatinius reiškinius. V.Augulienė pažymėjo, kad LHT šiemet planuoja įdiegti Laukuvoje meteorologinį radarą (aprėptis – 120 km spindulys), kuris leis fiksuoti itin tikslius duomenis, ištikus liūtims, krušai ir pan. Kitas radaras veiks Vilniaus regione, taigi bus stebima visa Lietuva, informacija teikiama ne tik apie jau įvykusias stichines nelaimes, bet ir perspėjama apie jų artėjimą. LHT vadovė taip pat paakino žemdirbius pasinaudoti daugelyje šalių paplitusia praktika, kai agrometeorologinę stotelę turi įsirengęs kiekvienas ūkininkas. Šiomis stotelėmis naudojasi ne tik patys žemdirbiai, jos įjungiamos į bendrą šalies gamtos reiškinių stebėjimo sistemą, tad ji tampa labai tiksli ir veiksminga.

Tuo tarpu V.Augulienė kvietė visus kuo dažniau apsilankyti LHT interneto svetainėje www.meteo.lt, kur nuolat atnaujinamos dviejų ateinančių parų prognozės apie temperatūrą, laukiamus kritulius, vėjo kryptį, stiprumą ir kt. kiekvienoje šalies savivaldybėje.

Numatoma sparti elektroninio įbraižymo plėtra

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (Centras) direktoriaus pavaduotoja Birutė Martuzevičiūtė informavo, kad pagal sutartį su draudimo kompanija yra sukurta speciali programa visų besidraudžiančiųjų pasėlius įbraižyti elektroniniu būdu. Tai leidžia draudimo įmonei vykdyti nuotolinę patikrą per palydovinę sistemą, naudoti modernias technologijas, leidžiančias ne tik atpažinti, kas pasėta laukuose, bet ir sekti augalų vystymosi eigą, pastebėti, kuriose vietovėse jiems trūksta drėgmės, o svarbiausia – fiksuoti patirtus nuostolius.

Tarybos pirmininko pavaduotojas A.Macijauskas akcentavo, kad siekiant dirbti kuo efektyviau, finansinius ir kitus išteklius naudoti kuo ekonomiškiau, Centrui yra keliamas tikslas jau kitais metais įdiegti technologijas, leidžiančias deklaruoti pasėlius elektroniniu būdu. Kiekvienas žemdirbys, turėdamas skaitmeninę savo pasėlių plotų laikmeną, ja lengvai galėtų naudotis tiek deklaruodamas, tiek ir drausdamasis pasėlius.

Apibendrindamas Pasėlių draudimo koordinavimo tarybos posėdį, A.Macijauskas pabrėžė, jog Taryba laukia kuo operatyvesnių naujosios darbo grupės pasiūlymų, o draudimo bendrovei priminė, kad tik siūlydama žemdirbiams reikalingas ir finansiškai palankias bei patrauklias paslaugas, pasėlių draudimu sudomins kur kas daugiau ūkininkų.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 2391 018

 

 

                          
   
 
 

                                           



© EVPA 2006 - 2007. Visos teisės saugomos.

Sprendimas:

Internetinių puslapių kūrimas